Islandija dažnai patenka į svajonių šalių sąrašus – didžiąja dalimi turbūt dėl savo nepasiekiamumo ir egzotiško atšiaurumo mitų. Juk kas iš tų svajonių, kurios išsipildo? Bėda tik ta, kad dabar ten nuvykti ypatingai lengva – vos 4 valandos skrydžio iš VNO, o nuo rudens šią kryptį atidaro ir pigusis Wizzair. Visgi patogumas jokiu būdu nemažina magijos, kurią galima ten pajusti.
Nors ir būdama neįstabaus pusantros Lietuvos dydžio, Islandija savyje talpina be galo daug – nuo gėlėmis mėlynuojančių laukų iki absoliučiai plynų ugnikalnių kraterių, nuo vasariškų kalnų upių iki ledynų ir sniego kepurių, nuo naktų, kai nenusileidžia saulė iki dienų, kai ji nepateka. Islandija yra gamta, o gamta yra nenuspėjama. Dėl to nenuspėjamumo ir kelionės kokybė radikaliai gali skirtis: saulei šviečiant prigulus ant akmens galima nedrąsiai bandyti parudinti kūną, o po 15 min. audringame lietuje jau gailėtis šiandien išlipus iš lovos.
Dažnai skundžiamasi, kad sostinėse negali pajusti tikrojo šalies gyvenimo skonio, kad likusi šalies dalis gyvena visiškai kitu ritmu, kad valgo kitą maistą ir kvėpuoja kitą orą. Reikjavike šiuos įnoringus skundus reikia padauginti iš dešimties. Islandijos sostinė yra ta karpa ant šiaip jau nelegaliai gražios moters nosies, į kurią perdėm ilgai žiūrint visai be reikalo galima susidaryti neteisingą įvaizdį. Visas gyvenimas ten telkiasi aplink vieną kažkuo Jūrmalą primenančią gatvę ir nustoja kvėpuoti išžengus iš jos. Vietiniai giria Reikjaviko naktinį gyvenimą, bet ką jie supranta, kai pas juos net nesutemsta normaliai.
Islandija šiaip turi vieną kelią, ypatingai įmantriai pavadintą „A1“. Įdomiausia tai, kad tas vienintelis kelias, įveikęs didžiulę konkurenciją, gali nesunkiai tapti įspūdingiausia kelionės dalimi. Čia net ir sėdęs už Fiat 500 vairo galėtum pasijusti lyg J. Clakson'as „Top Gear“ epizode, kai 100 kilometrų nesutinki nieko, išskyrus dvylika avių, siurrealistines panoramas ir nuostabiai lygų asfaltą. O ir išsinuomoti čia galite praktiškai bet ką nuo Toyota Yaris iki Hummer'io – panašu, kad pusė iš 300 tūkst. islandų dirba automobilių nuomos kompanijose. Maksimaliam Islandijos pojūčiui į kelionę dar galima įsimesti vietinės muzikos – dėsniams prieštaraujantis kokybiško muzikinio eksporto kiekis aprėpia visus skonius nuo avangardinio trip-hop'o iki elementariai kokybiško rokelio. Of Monsters and Men, Gus Gus, Sigur Rós, Vök, Kaleo, Emiliana Torrini – tik keli be papildomo googlinimo į galvą šovę vardai. Na, ir dar ta keista moteris.
Kadangi bet kur žemėje pradūrus skylę Islandijoje bėga karštas vanduo, kiekvienas Žąslių dydžio miestelis turi savo baseiną su plaukimo takeliais, sūkurinėmis voniomis ir saunomis. Poilsiui po kopimo į kalnus žmonija nelabai ką geresnio ir išrado. Keista yra tik tai, kad tie baseinai dažniausiai neturi stogo, tad be kelnių išbėgus į +11 C temperatūros lauką, labai svarbu nenusibrozdinti kelių šokant į pirmą pasitaikiusią balą vaikams.
Jeigu Latvija formuodama šalies įvaizdį sako „best enjoyed slowly“, tai Islandija galėtų šnabždėti „best enjoyed alone“. Aplink Reikjaviką galima sutikti nemažai standartinių muilinėmis ir žemėlapiais apsiginklavusių turistų, tačiau su kiekvienu kilometru tolyn nuo sostinės tie kelionės trukdžiai nyksta. Nyksta tol, kol atsiduri unikaliame, beprecedenčiame... nieke. Nieke, panašiame į pasivaikščiojimą pajūriu per audrą, kai chaose tvyro ir dalis ramybės. Ir tas ant jūros kranto nukritęs lėktuvas ima atrodyti makabriškai adekvačiai. Jeigu norite pabėgti nuo pasaulio – Islandija jūsų šalis.
